header
Laisva rinka arba vieni valgo kitus
2011-05-04 12:41

Laisvoji rinka ir vilkaiPažįstamas papasakojo istoriją, kaip atsirado Monopolio žaidimas. Jį sukūrė moteris, norėdama įrodyti, kad laisva rinka yra blogai. Jos manymu, laisvoje rinkoje įsigali vienas stambus žaidėjas ir nebeleidžia smulkiesiems iškilti ir dalyvauti žaidime. Ar istorija tikra? Man nelabai svarbu. Visko gyvenime nesužinosi, o ir svarbesniais dalykais norėtųsi užsiimti. Bet galvoju kaip tada padaryti, kad rinkoje neįsigalėtų vienas ir visi turėtų vienodas galimybes?

Įvedame reguliavimą, tuomet atsiranda problema, jog per reguliuotojus galim iškreipti rinką, nes grupės, darančios įtaką reguliuotojams teisėtais ir neteisėtais būdais, gaus, ko nori. Rezultatas? Ogi vėl tas pats. Vienas ar keli stambūs asmenys valdo situaciją. Stambūs nebūtinai svoriu :]

Tai kam įvesti reguliavimą? Juk tuomet sistemą pasidaro sunkiau įveikti ir suinteresuotiems, lengviau ją valdyti. Nebeužtenka idėjų sudominti rinkai, papildomai tenka įveikti reguliatorių. Jei reguliatoriaus nebÅ«tų, naujokas turėtų daugiau galimybių, nes reiktų įveikti mažesnius apribojimus. Reguliavimas naudingas tam tikroms konkrečioms grupėms konkrečiais atvejais. 

Žinom demokratijos minusus. Visuomet geriau vienas vadovas, bet kas užtikrins, kad jis būtų geras? Demokratija nėra didelis privalumas, nes ji leidžia dalyvauti rinkimuose žmonėms, kurie gali balsuoti už gražius, gražiai šokančius, dainuojančius, piktus arba teistus, o gal dar kokius nors kandidatus, kurie neatitinka kito asmens vertybių. Mane kiekvieną kartą stebina rinkimų rezultatai. Stebina, jog asmenys, kurie mano manymu nepasižymi nei protu, nei intelektu, nei inteligentišku yra populiarumo viršūnėje. Daugumai jie tinka. Va ir turim rezultatą. Koks rinkėjas, toks ir atstovas.

Gamta labai žiauri ir kaip Å¡iandien ryte kolega teisingai pastebėjo - "žmogus irgi gyvÅ«nas". Kol nauja, kol nepripratom, galim kalbėti ir apie Černobylio problemas, galim kelti demokratijos klausimą. Galim diskutuoti, kas teisesnė Rusija ar JAV... Gamtą esam linkę idealizuoti, bet dažnai tik todėl kad nežinom arba vengiam gilintis į nesmagius faktus. Pavyzdžiui liÅ«to patinas kartais nužudo liÅ«tės jauniklius, kad galėtų suartėti su patele. Patelė žindanti jauniklius neprisileidžia patino, nes nėra prasmės. Ji užsiėmus motinystę. Vilkų gaujos vadės vilkiukai yra maitinami ne tik motinos, bet ir gaujos silpniausių vilkių pienu. Pastarųjų jaunikliai mirÅ¡ta, nes jiems nebeužtenka pieno, vadės jaunikliai iÅ¡auga stipresni ne tik dėl geno fondo, bet ir dėl papildomo maitinimo. Kartu vadė tiek neiÅ¡eikvoja energijos jauniklių žindymui ir pati iÅ¡lieka stipresnė. Per rują plėšrÅ«nų patinai kaunasi iki stiprių sužeidimų., gali net iki vieno iÅ¡ konkurentų mirties. Badaujantys vilkai ėda savo gentainius. Tai žmogus prižiÅ«ri savo neįgalius  vaikus. Laukinėje gamtoje jie greitai tampa kito maistu. Tik nesidžiaukim per daug. Žmonija su vienodu susidomėjimu ir džiaugsmu diskutuoja apie karaliÅ¡kąsias vestuves ir Osamos Bin Ladeno mirtį.

Manau, kad mes per daug kišamės į procesą vardan gero tikslo. Bet kaip žinia gerais norais kelias į pragarą grįstas. Paleisti sistemą savireguliacijai, vadinasi nesukurti šiltnamio vieniems ir neužtrenkti durų kitiems. Dabar situacija tokia, kad jeigu kokiu nors būdu esi susijęs su kažkokiais verslo atstovais, verslo sritimi ar pan (neįsivaizduoju kaip sveikas bendraujantis žmogus gali būti nesusijęs....), negali turėti gerų idėjų visams verslo segmentui. Visuomet būsi apšauktas protegavimu nepriklausomai nuo to, kad nuo tokio sprendimo daugumai gyvenimas palengvėtų...

Man jau atrodo, kad rašau tą patį apie tą patį, todėl ir rašau taip retai. Kita vertus, gal nuoseklumas yra gerai? Tarkim, jei turėtumėm leisti gamtai gyventi taip, kaip jai gaunasi, vadinasi turim naikinti visus rezervatus, nes mes kišamės į gamtos reikalus ir bandom užšaldyti gamtą, taip kaip kalbininkai dabar elgiasi su mūsų kalba. Viena draugė (pati kalbininkė) sako, jie kada nors išmirs, ateis kita karta ir viskas susinormalizuos. Ankstesnį sakinį reiktų priimti kaip natūralios laiko tėkmės apbūdinimą, o ne blogo linkėjimą :] Tai grįžkim prie esmės. Jeigu nesikišam į gamtą, tuomet gaunasi, kad negalim ir žvėries nušauti, nes tai jau kišimasis. Negalim arti žemės, negalim gėlės nuskinti. Va tik noriu priminti, kad žmonės irgi žemėje gyvena. Ir gal tiesiog užtektų pagarbos kitam žmogui, kitam gyvūnui ar augalui, ir susireguliuotumėm? Problema, kad ir pagarbą suprantame skirtingai. O čia jau nežinau, ką daryti. Nes lyg ir galioja taisyklė - kitoks, vadinas įdomus...

PS: aš vegetarė. Tai netrukdo man suprasti, kad vilkas ėda ėriuką, ėriukas ėda žolę, o žolė maitinasi padvėsusiu vilku. Toks gyvenimas, kiekvienas gyvenam iš kito mirties, bet ar esam dėkingi už suteiktą galimybę gyventi? Pamąstymas trečiadienio popietei ;]

 
Balandžio vidurio pabiručiai
2011-04-10 12:42

SkaičiaiVisiška nesamonė. Šiemet sergu jau trečią kartą. Ko gero vaikystėj sirgau mažiau. Bet kuriuo atveju šiandien esu sveikiausia iš visų šeimos narių, tai keliavau nusipirkti, ko nors valgomo. Sumąsčiau, kad jau galima užsukti į Kalvarijų turgų nusipirkti daržovių....

Tik bėdos ne su daržovėmis, bet su pardavėjais ir pardavėjomis. Šitą malonumą buvau pamiršus. Apie tai kaip daržovės sveriamos, skaičiuojama sum, grąža - knygą galima parašyti. Dar pernai pradėjau nachališkai reikalauti, kad antrą kartą neskubant pasvertų mano daržoves, jog aš matyčiau kiek jos svėrė. Gan greitai skaičiuoju mintinai. Kai įpranti, pagauni malonumą. Man tiesiog nemalonu, kai už krapų ir ridikėlių pundelius (1lt+2lt) iš 20lt atiduoda 5lt grąžos ir nesupranta, kuo aš nepatenkinta. Kiekvieną kartą galvoju, gal taip kvailai atrodau, jei su manimi taip elgiasi?

Dar be galo pasiilgau Skandinavijos. Tas jausmas, kai eini minioje, o niekas prie Tavęs nesiliečia. Taip malonu. Ne tik, kad nesistumdo, bet net nesiliečia. Išeinu iš Helsinkio turgaus su milžinišku lašišos sumuštiniu su mėlynu sūriu (LABAI skanu), žuvėdros bando galvą nuimti, einu per gatvę ir suprantu, kas čia yra kitaip. Žmonių eina daug, vieni skuba, kiti flegmatiški, vos juda, bet niekas nesiliečia, niekas nesibrauna. To taip trūksta Lietuvoje - poreikio į asmeninę erdvę, kad sulaukęs 30ies, jau būtum pripažintas kaip sugebantis pats apsirengti, išsivalyti dantis ir žinantis, kam reikalingas šalikas. Kodėl taip skubama gyventi svetimus gyvenimus ir užmirštama tvarkytis su savuoju?

Manau, tai keisis. Tarp savo draugų matau lygiai tokių pačių nuomonių ir kas gražiausia, jie labai moka gražiai ten, kur reikia, išlaikyti atstumą ir nesikišti. Turėti savo nuomonę yra labai gera, bet reikalauti, kad marinuotus agurkus konservuotumėm pagal kažkieno kito receptą... tiesiog kvaila.

Dar naujienos, kad pasikeitė kelio ženklinimas Šeimyniškių gatvėj (Vilnius). Gal senai pasikeitė, bet retai pro čia važiuoju. Pasirodo nuo Žirmūnų Konstitucijos prospekto link atsirado papildoma juosta sukti į kair (Žalgirio stadiono link)... Užsisvajojus važiavau, gerai, kad pamačiau.

Niekaip negaliu užbaigti "Home Depot: Built from scratc" knygos. Įdėjos geros, bet nespėju su darbais ir mažai knygai teskiriu laiko, tik per pietų pertrauką. Pietaut vienai, vis nepakliūna... Taip ir gaunas. Gaila, bet vistiek kada nors baigsiu. Jau kurpiu straipsnį ta tema, kol nebaigiau, negaliu rašyt :] "Senukams" reiktų paskaityt. Būtinai.

PS: jei norisi atmintinį skaičiavimą patreniruoti, galima online pažaisti žaidimą. Dar nebandžiau, bet žadu pabandytii. Turėtų būti super keturženklius skaičius dauginti atminty :D
Ieškoti čia http://www.miksike.lt/ (spausti Matmintinis, o tada yra šoninis meniu). Skanaus :]

 
Ant kilimėlio. Didelio plataus kilimėlio
2011-04-03 13:35

Ant kilimėlioIr toliau dalinuos neblėstančiais įspūdžiais iš naujų pareigų.

Kai žiūrėdavau filmus, norėdavau sėdėti už tų ilgų didelių stalų, kur susirenka finansininkai, gamybos ir pardavimų vadovai, juodais kostiumais, išsitraukia laptopus ir labai rūsčiais veidais dalinasi informacija bei aiškinasi santykius. Tai štai atėjo ir mano eilė. Išsitraukiu savo mužutėlį NotePad‘ą (10 colių įstrižainė), sėdžiu tarp tų milžiniškų dėdžių ir pastebiu malonų dalyką, jog ko gero apie 20-30 procentų susirinkusiųjų – moterys. Reiks tiksliai kitą kartą suskaičiuoti. Čia tiesiog asmeniniai malonumai. Nemalonumai, kad nuo kovo 16-os savo noru netekau vadovo pareigų, vadinasi santykius aiškinasi su manimi. Aš nebesiaiškinu su niekuo. Kadangi naujokė – šį kartą tik šypsaus ir klausaus ausis pastačius. Baisoka, bet niekada kitaip ir nebuvo.

Pridėkim dar, kad aÅ¡ iÅ¡ absoliučiai komercinės sferos ateinu į vieÅ¡ojo sektoriaus patarnavimą... Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi. Liaudies iÅ¡minty labai daug tiesos. Ir anksčiau žinojau, bet dabar net skauda nuo suvokimo. Tai dirbant su vieÅ¡uoju sektoriumi, periimama ne tik biurokratija, bet ir „sėslÅ«s sprendimai“.  Reikėjo padaryti vakar, bet Å¡ią savaitę tikrai nedarysim. Pats „geriausias“ dalykas su kuriuo reiks susitaikyti – kaip pasiekti rezultato nieko nedarant. AÅ¡ pripratus už kliento norus pasiimti pinigus, o dabar turėsiu iÅ¡mokti jam pasakyti, kad savo norus pasidėtų ant lentynos. Nežinau, ar sistema prie manęs, ar aÅ¡ prie sistemos, bet faktas – kažkas turės nusileisti. Jeigu ką - kur durys žinau.

Kita vertus,  perėjau dirbti čia, nes noriu iÅ¡ čia man patinkančių žmonių perimti mąstymo idėjas, sugebėjimus. Kai dirbau mažoj kompanijoj (apie 25 darbuotojus), atsiskaityti reikėjo tik už vieną skaičių: iÅ¡laidų ir pajamų santykį. Čia iÅ¡laidų ir pajamų negaliu dėlioti pati. Pajamas didinti galiu, bet iÅ¡laidos nuo manęs nelabai priklauso. Jau Å¡iandien daug procesų supaprastinčiau, nes biurokratija apkrauti rinkodaros ir gamybos skyriai daugiau laiko kuria ataskaitas nei dirba. GalbÅ«t kažkas sužino daugiau, bet kaip naujokei, man atrodo, kad tai daugiau darbo imitavimas. IÅ¡metus „popierizmus“, atsirastų laiko tikriems pardavimams.

Tai apie kilimą. AÅ¡ gyvenime nesu buvus tokiuose tarkavimuose. „Masovkės“ – bendraamžiai Vilniuj pasakytų. Kas žino, tas žino. Kas ne, gal ir nereikia žinoti. Su savo komanda stengdavaus apie blogus dalykus kalbėtis asmeniÅ¡kai, o apie gerus dalykus kuo vieÅ¡iau (bent man atrodo, kad stengiaus). Norėjau, kad visi sužinotų, jog kažkas pasistengė ir lubas pramušė. Čia kiek kitokia tvarka. Santykių aiÅ¡kinimasis vyksta vieÅ¡ai, bet tam yra ir priežastis. Tai procesai kliÅ«nantys iÅ¡ karto keliems padaliniams.  Komandose dirba žmonės iÅ¡ skirtingų padalinių. Žodžiu, darbas didelėj įmonėj turi savų privalumų ir trÅ«kumų.

Be galo iÅ¡siilgau moteriÅ¡kos kompanijos. Atrodo, kad niekada su jomis ir nebedirbsiu :D Sėdim kabinete – aÅ¡ vienintelė mergina, visi vadovai hierarchijoj į viršų – vyrai. IÅ¡ kitų padalinių dirbsiu irgi tik su vyrais... labai iÅ¡siilgau moteriÅ¡kos kompanijos.  Bet dabartinė komanda labai smagi, tikiuosi smagiai važiuosim ir toliau.

Dar keistas dalykas turėti daugiau nei vieną vadovą. Visų pirma išvis labai keista turėti vadovą, o per hierarchiją gaunasi du plius dar vienas išono, su kuriuo darysiu kai kuriuos komercinius projektus. Kadangi širdžiai komercija – atgaiva, negalėjau atsispirti pagundai. Kaip reiks suderinti du vadovus ant galvos vienu metu – neįsivaizduoju, bet dar ne su tokioms situacijom teko susitvarkyti :] Žiūrėsim.

Kaip jaučiuosi? Panašiai kaip visada :] Įmetė į balą, o aš plaukiu :]

PS: išvis neliko laiko. Niekam. Nei sau, nei šeimai. Norėjosi savaitgalį viską mesti ir nuvažiuot į kokį viešbutį ant jūros kranto, gurkšnot alų ir žiūrėti į bangas. Bet ko gero patingėjau važiuot alaus, todėl likau namie :]

Visiems geros savaitės :]

 
Mano piniginė - mano reikalas
2011-03-29 17:40

Grynieji pinigaiKas čia nutiko su masiniu susidomėjimu grynųjų pinigų atsiskaitymais? Grynais atsiskaitoma ne tik dėl šešėlio, yra daugiau priežąsčių.

Vieną paprasčiausių - žmonės taupyti pradėjo. Jei netikit, tai labai elementarus pavyzdys. Man iš Swedbanko išsiimti pinigų nieko nekainuoja. Vyro sąskaita yra SEB banke. Vadinasi apytiksliai pavedimas tarp mūsų sąskaitų kainuos apie 4lt. Jei aš esu Akropolyje ir man reikia vyrui padaryti pavedimą, aš išsiimu pinigų iš savo kortelės, nunešu iki SEB bankomato ir įdedu vyrui į sąskaitą. Mes negaunam atlyginimų vokeliuose, gaunam pavedimu į banką. Bet kartais per mėnesį taip sutaupom ir 40lt. Čia porą kartų papietauti vienam žmogui, o aš ir tris kartus sugebėčiau :] plius aš kelis kilometrus papildomai nužingsniuoju. Man į naudą dvigubai :]

Kitas dalykas - mes išsiimam savaitės pinigus skirtus maistui ir buičiai, kad per savaitę išleistumėm fiksuotą sumą. Tai irgi taupymas. Ir vistiek abu visą darbo užmokestį gaunam pavedimu į sąskaitas.

Jei atsiskaitymus nuo didesnių sumų, kas yra juokingai mažos sumos - 5000lt arba 10 000lt, bus galima daryti tik pavedimu, tai klausimas kaip man nusipirkti valiutos kitam banke nei mano sąskaita. Atsiskaitymas tarp bankų šiuo atveju kainuos bent 10lt, jei neturi sąskaitos abiejuose bankuose. Žinoma, galima versti litus į eurus ir vargo nematyti, o ten kur nuvažiuosi eurus į bet ką išsikeisi. Bet su tokia logika galima išvis niekur nevažiuoti. O ir keliaujam ne tik po ES, ir daugiau šalių žemėlapis turi. Žinau keliaujančių kompanijomis, kur žmonės įsigudrina keisti valiutą per vieną asmenį, taip administracinių mokesčių dar daugiau susitaupo. Kiekvienas konvertavimas bent 6lt. Taip smulkmeniška. Bet kai susiskaičiavau, kad per metus man bankas suvalgo daugiau nei 300lt mokesčiams.... Man gaila. Tuos pinigus geriau sau ir savo šeimai išleisčiau. Tai tokie kapsintys tylūs vagys. Jie siurbia energiją, laiką, norą gyventi.

O už kiek turguje dėvėti automobiliai perkami? Sakysit irgi reikia pavedimu kazachams su lietuviais atsiskaitynėt? O gal tegu kiekvienas dar po kasos aparatą su kortelių skaitytuvu įsitaiso?

Mano piniginė, mano reikalas. Jei kažkas moka algas vokeliuose, tai yra kas privalo tokius atrasti. Jei kažkas moka kyšius, o kitas ima, yra tokie, kurie privalo juos gaudyt. Tai jei kažkas kreivas, nereiškia, kad mane bausti reikia. Mokesčius moku, bet ką noriu su savo pinigais darau. Žmonių nežaloju, nežeminu ir šiaip noro kenkti neturiu. Tai ir nuo mano piniginės atšokit. Tegu būna gryni pinigėliai. Visai nesinori, kad kiekvienas mulkis galėtų nusipirkti duomenis iš banko, kur jo klientas pinigus išleidžia. Gana jau nuostabių nuolaidų kortelių, kurioms gauti reikia daugiau duomenų pateikti nei pasą darantis. Ir nereikia man pasakoti apie asmens duomenų apsaugą. WikiLeaks puikiai parodo kas yra duomenų apsauga. Aš buvusi programuotoja ir puikiai žinau kaip duomenys lengvai paimami ir kaip lengvai apeinamos apsaugos. Net jas apeiti reikia tik tiems, kurie nežino kaip paimti ... Todėl nelyskit prie mano teisės rinktis!

PS: lauke pavasaris :]

 
Žodžių žaismas arba kam reikalingas naujas karas
2011-03-27 16:40

Karas LibijojeSuprantu, kad po kriziniu laikotarpiu reikia pajamų. Suprantu, kad daugiausia pajamų duoda karo pramonė. Labai naudinga yra dalyvauti kare, kai esi amunicijos tiekėja.

Va ir galvoju, ar tikrai užteko vienam žmogui susideginti Tunise, kad kiltų masinė pasipriešinimo banga per arabų šalis? Kiekvienas lietuvis turėtų žinoti, kas yra Kalanta, ir kaip jo mirtis įtakojo įvykius Lietuvoje. Kažkada ir Tarybų sąjungos griūtis atrodė utopija. Niekas netikėjo, gal ir patys netikėjom, bet gavosi. O Libija? Kokie interesai ten? Aukštos naftos kainos? Kam naudingas dar vienas karas?

Nestoviu su žibintuvėliu pasaulio sankryžoj ir nežinau kaip iš tikrųjų yra. Bet man kyla keistų minčių, kai žurnalistai sako, jog vyksta skerdynės Libijoje, o atsitraukus M.Gadaffiio pajėgoms rasta net 20 aukų. Kiekviena auka yra skaudi. Ir ne vienetais skausmas matuojamas. Bet 20 aukų po skerdynių? Man įdomu kiek tam mieste gyventojų.... Suprantu, kad logika nėra stiprioji moterų pusė, bet ar tikrai čia viskas gerai?

Prisiminkim Gruziją. Suverenios valstybės sienas kerta kaimynės kariuomenė - pasaulis sako NU NU NU. Gruzija ne Libija, o Rusija ne Afrikos valstybė. Niekas nesikišo, tegu pačios išsprendžia savo problemas. Pjaukitės, bet mes nesikišam į ne savo reikalus. O ir Suomija pamokslą Lietuvai atskaitė, kad turėjom progą patylėti, bet proga nepasinaudojom. O kai Libijoje savi savus žudo, tada NATO imasi gelbėjimo operacijų. Juk žmonės žūva. Po 20 vienetų mieste. Man nejuokinga, kad žmonės žūva. Man nejuokinga, kad kenčia tie, kuriems mažiausiai rūpi globalus pasaulis su savo problemomis. Visada labiausiai kenčia tie, kurie neturi jokios balso teisės.

Man tik apmaudu, kad padėtis be išeities, nepriklausomai nuo to ar esi cinikas, ar optimistas. Beviltiška...

PS: reikia nustoti žiūrėt žinias.

 
Pavasaris, kompleksai ir verslas
2011-03-22 19:58

Nukirptos kasosPavasaris. Šalta Lietuvoj. Dingau, nes nelaukiau aš ilgų ilgiausio mėnesio ir iš gamybos pabėgau į pardavimus.

Jaučiuos nerealiai. Visų pirma veža bendrauti su kitokiais žmonėmis. Visi pasaulio informatikai vienykitės! Jūs labai smagūs ir malonūs, bet pardavimai turi savus malonumus. Ir žmonės iš pardavimų LABAI skiriasi nuo programuotojų :D

PrieÅ¡ beveik 5 metus padariau perversmą savo gyvenime ir atėjau dirbti į IT sferą. O čia sekėsi su kaupu. Pradžioj labai bijojau, kad pakliÅ«vau ne ten, kur reikia, ir iÅ¡vis kurių galų palikau saugų gyvenimo bÅ«dą... O dar aplinkinių palaikymas, kaip moterys supranta IT ir t.t. Dirbau absoliučiai vyriÅ¡koj kompanijoj. Vienintelė mergina... Galima iÅ¡eiti iÅ¡ proto :] Bet po poros metelių tapau skyriaus vadove, tai negaliu skųstis :] Permainos į gerą. IÅ¡ nuolatinio domėjimosi, augo žinios. IÅ¡ žinių kÅ«rėsi patirtis. Kilo nauji klausimai, atsirado idėjų ieÅ¡kojimams. Tikslai keitė tikslus. Pradžioj atrodė, kad norai nerealÅ«s, o po pusmečio, tai jau atrodė per mažai. Labai smagu turėti užsiraÅ¡ius 5 norus/ tikslus,  bet dar smagiau yra juos įgyvendinti. Kai įsivažiuoji, negali sustot.

Ir vėl ant naujo pasirinkimo laiptelio. Keliai linksta kaip niekada. Bet negi niekada nesinorėjo sudarynėti milijoninių sandėrių? Išrašyti per metus sąskaitų už milijoną IT srityje nėra didelis pasiekimas. Bet kai per ketvirtį turi padaryt bent kelis... Cha cha, čia jau azartas. Ateinu trečiadienį į naujas pareigas dirbti, stoviu pirmam aukšte. O ant lifto durų kabo užrašas - NEDIRBA. Žinot auksinę frazę, kurios autorystę sunku ir atsekti, tiek kartų ji buvo panaudota. "Liftas į sėkmę neveikia, bet galite lipti laiptais". Dirbu paskutiniam aukšte su puikiu urbanistiniu vaizdu į miestą. Miestas atrodo nuostabiai. Myliu asfaltą... Tamsoje šviečiančius žibintus... Automobilių gabaritų šviesų eiles...

Taip ir perėjau iš gamybos į pardavimus. Kas gausis, bus matyt. Bet apetitas auga bevalgant. Kol kas smagiausia yra komanda. Man tuo ir patinka pardavėjai, kad jie be kompleksų. Organizuoja žmogus konferenciją. Pristatymą daro anglų kalba - nesibaigiantis košmaras. Tiek klaidų nesu girdėjus, o pranešėjas atsipalaidavęs aiškina, pasakoja... Klaida ant klaidos. Dalyviai patenkinti. Puikiai žinau, kad jis mokosi ir daug, tiesiog dar nespėjo išmokti. Tik jis nelaukia kol tobulai išmoks. Jis veikia jau dabar. Atėjau ir aš ta laisve pasimėgauti :] Neteko ir 42 dienų laukti. Jei ne ligos ir anksčiau būčiau startavus. Kaip visada. Niekada nesigavo taip, kaip planavau, visada gaudavosi daugiau, greičiau Ir tikiuosi, kad ne rytoj, bet jau šiandien gausis dar daugiau.

O šiaip... svarbiausia nebijoti ir tikėtis. Visada tikėtis, kad gali, galėsi ir pavyks. Kitaip tiesiog nėra prasmės gyventi. Klausimas - "ar pasitiki?" turi prasmę tik neigiamam atsakimui. O teigiamam - iš tikrųjų gali tik tikėtis ir stengtis. Bet žinoti, būti užtikrintam... Kol neįvyko... Kas žino kaip viskas apsisuks? Man gyvenimas yra vingiuotas, ir kiekvienam vingy sužinau kažką naujo, kas skatina eiti pirmyn ir atrasti vis naujus horizontus.

Skanaus :] Sorry, kad blogas darosi beveik asmeniškas, bet gal man toks etapas. O gal informacijos srautas yra per didelis. Spėju tik sugerti, o į stalčiukus dėliosiu vėliau :] Negaminu, tai bent receptų nesiruošiu į blogą dėti :]

PS: nusikirpau kasas. Todėl ir nuotrauka tokia į kairę :D

 
Sąmokslo teorija arba kodėl Lietuvoje bloga gyventi?
2011-03-12 11:34

Sąmokslo teorija arba kodėl Lietuvoje bloga gyventi?

Su kovo 11ąja. Sveikinimai didžiausi :]

Žinau, kad buvo vakar, bet kai sveikini pavėlavęs, žmogus labiau įsimena sveikinimą :]

Vakar porą valandų praleidau prie televizoriaus. Bronchitas, negaliu išeiti iš namų. Pasiklausiau, ką protingi žmonės šneka. Sakė, kad buvom šaunūs, dabar ne. Turim susimąstyti. Aš sakau, pamirškit tą valdžią. Kam ji rūpi?

Įsivaizduojat - DVIDEŠIMT VIENERIUS metus mes esam laisvi. Ką norim, tą veikiam. Tai pilnametystė, ne tik kai gali balsuoti, čia jau ir stiprų alkoholį gali pirkti. Laisvė.

Jei tik norim, Metų žvaigžde išsirenkam Zvonkę. Ir mums gera. Nacionalistai organizuoja eitynes Gedimino prospekte ir viskas gerai. Pas mus galima. Gėjai organizuoja eitynes Neries krantine, irgi viskas gerai. Pas mus viskas galima. Jei Seimo nariai nori pasistumdyti su policija, irgi viskas gerai. Pas mus galima. Nori emigruoti? Sienos atviros. Nori pykti ant valdžios? Pirmyn. Pasekėjų turėsi. Pas mus viskas galima.

Ar suvokiat kokioj neribotoj laisvėj gyvenam? Nori eit iš proto, eik. Niekas Tavęs neriboja. Nori įsiskolinti milijoninėm sumom? Gali. Jokių problemų. Nori "įsisavinti Europos Sąjungos" pinigus. Viskas gerai. Savinkis. Nori įkurti partiją? Galima. Gali iš karto dvi. Nori dėl savo problemų kaltinti kitus - rėk kiek gerklė tempia. Niekas netildys, dar garsiau padės rėkti. Pas mus viską kompensuoja. Ir pensijas, ir neišmokėtas algas ir visus kitus teisėtus lūkesčius.

Ar yra dar kita tokia šauni šalis? Šalis, kur ant kiekvieno kampo šaukiama apie diskriminaciją, bet svarbiausius valstybės postus užima moterys? Kur dar yra šalis, kurios sveikatos apsaugos sistema yra nepavydėtinai prastos būklės, bet čia sveikatos pasitikrinti atvažiuoja lietuviai iš tokių šalių kaip Švedija, D.Britanija, Airija, Ispanija ir daugelio kitų.

Ar yra dar tokia šalis, kur imigrantai, čia gyvenę 20 metų, nesupranta valstybinės kalbos, o imigrantai gyvenę 2 metus puikiai kalba lietuviškai? Ar yra šalis, kur vidutinis atlyginimas yra 1583lt, bet kas antras gyventojas milijonierius?

Tai nuostabi šalis. Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Jei nemoki verslo daryt, tai ir geri įstatymai nepadės. Sėdžiu ryte, penktą kavos puodą geriu. Silpna kava, kad daugiau išgerti galėčiau. Saulė šviečia. Negaliu kaip gera :]

Gero savaitgalio ir Jums. Viskas čia pas mus normaliai. Viskas čia pas mus gerai :]

 
Gėda už liberalus
2011-03-01 08:29

Gėda už liberalusLabai supykau ir viešai pasižadu, kad šie rinkimai buvo paskutiniai kai atiduodu savo balsą liberalams. Ir jie to balso neatgaus, kol nesusivienys. Man visiškai tas pats kokie Jūsų kiekvieno atskirai principai ir lūkesčiai, asmeninės ambicijos. Liberalizmas yra vienas - tai asmeninė laisvė ir atsakomybė. Yra kažkokie niuansų skirtumai, gali būti kairesnis dešnesnis centras, bet liberalai bazuojasi centre. Tokia jų misija.

Aš puikiai suprantu, kad vienas balsas nieko nenulems. Kita vertus visi balsai yra po vieną ir tik tuomet, kai po vieną susirenka daug, balsai tampa jėga. Jei barstot patys save, barstot ir savo rinkėjus.

Kokių dar liberalams reikia įrodymų, kad vienas lauke ne karys? Kam reikia tokių po truputį stiprių? Pamenat seimo rinkimų rezultatus? Nepamenat? Pasižiūrėkit šiųmetinius savivaldybių rinkimų rezultatus. Kokiu procentu liberalai laimėtų, jei jie eitų kaip vieninga jėga? Pasižiūrėkit į skaičius!!! Užtektų susijungt Liberalų ir centro sąjungai su Liberalų sąjudžiu ir turėtumėt daugiau rinkėjų, nei abiejų partijų rinkėjus kartu sudėjus. O jei dar prijungtumėt Naująją sąjungą?

Žodžiu, nuo šiandien balsuoju už konservus. Su kaire man nepakeliui. Ne už vargšus reikia kovoti, ir ne duonos vargšams reikia. Vargšui reikia pagelbėti išėjimą rasti. Ne parodyti, kur išėjimas, o žemėlapiu išmokyti naudotis. Kairė nori varguolių gretas didinti, kad daugiau ir pasekėjų turėtų. Visi radę išėjimą supranta, kad norint gauti, reikia veikti, ir inkštimas gyvenimo nepagerins. Kas ties centru sustoja, kas į dešinę nueina... Kiekvienas savaip renkasi.

Liberalai, kurių galų Jūs negalit susivienyt?

Akibrokštas su Artūru Zuoku Vilniuje. Niekada nemaniau, kad vilniečiai tokie sentimentalūs :] Man pačiai Artūras Zuokas yra geriausias meras, kurį pamenu (gal buvo ir geresnių, bet tada man tai nerūpėjo arba nebuvo).Tai įpatingai iniciatyvi, inovatyvi asmenybė ir žinant iš kur jis išaugo... Nerealu. Tai žmogus, kuris tiesiog neturi, ką prarasti, todėl gali eiti tik pirmyn. Klausimas ar muštis į sieną kol pramuši protinga... Bet jei pavyks, tada jau visi skanduos, koks Artūras Zuokas atkaklus ir kaip nenuleidžiant rankų galima pasiekti bet kokį tikslą. Jei nepavyks - bus proga A.Zuoką sumaišyt su žemėm ir pasidrabstyt purvais. Sveikinu laimėjus ir labai tikiuosi Vilniaus atgimimo, nes po paskutinės Artūro Zuoko kadencijos, man atrodo, kad mieste nieko neįvyko. Jei įvyko, o nesigirdi, tai irgi yra tam tikra žinutė kaip savivaldybė dirba. Skandalai man pro langus į namus veržias, o norisi rezultatų.

PS: Valentinui Mazuroniui kažkas su atmintim arba gal žmogu iÅ¡vis nesidomi savo partijos reikalais...Jis nežino, jog jo bendrapartietis Juozas Imbrasas  buvo Vilniaus meru 2007-2009 metais. Gal gėda koks meras buvo, dėl to ir atmintis prasta... Bet Å¡itiek rėkiant ,kokie visi kiti blogi, pravartu už savo veiksmus - Imbraso patvirtintą Rubikono naudai skaičiavimo metodiką, kurią A.Zuokas buvo panaikinęs - atsakomybę prisiimti :] Kaip kiekvienas mokam naudotis laisve ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, parodo, kiek esam brandÅ«s ir kiek gerbiam patys save. Man klausimų ir nelieka :]

Vakar nesinorėjo rašyt, kad priekaištais savaitės nepradėti. Su pavasariu. Jis jau čia visom prasmėm :]

 
Eurovizija. Dalyvaujam
2011-02-25 12:49

Tomas SinickisDžiaugiuos, kad dalyvaujam Eurovizijoj. Džiaugiuos, kad išsirinkom atstovą. Šiemet turėjau dainą, bet jos atlikėja deja nepavežė savo dainos. Gaila, nes man LABAI patiko. Iš trejetuko (Linas Adomaitis, Rūta Ščiogolovaitė, Evelina Sašenko) nelabai turėjau, ką rinktis. Bet čia labai skonio reikalas...

Galų gale!!! Šie metai išties ypatingi!!! Komisijoj atsiranda realistų, kurie žino kokio lygio festivalis yra Eurovizija :] Aš renkuosi komisijos narį - Tomą Sinickį. Pirmą kartą girdėjau Eurovizinį vertinimą. Išėjo mergikė, pasistaipė nuogom kojom, puikiai atrodo, anglų kalbos tarimas - nerealus. "Naturally" skamba kaip "čeburėkai", Tomas iš karto sako - gera daina, super razinka. Ji ir buvo super. Liuks mergikė, tik ir eit į Euroviziją. Man visada keista kodėl eina menai, aukštumos, operos dainininkai. Juk Eurovizijoj jau yra Malta. Kurių galų juos mėgdžioti? Kodėl nesiunčiam "69 danguje"? Pasistaipys mergikės, bent į penketuką pateksim garantuotai. Šokių Eurovizijoj Karina Krysko berods 4 vietą užėmė. Tingiu googlint, nepykit, jei netiksliai.

Kažkaip juokinga, kai Neda sako - "į tokio lygio festivalį..." - tipo AUKŠTO lygio?... Gal Jūs niekada Eurovizijos nematėt? Žinokit, kiekvienais metais būna. Pavasarį. Per televizorių rodo. Ir šitam festivalyje šiaip būna absoliutus šlamštas. Daug nuogų mergų, daug keturiolikinėms arba vyresnėms patinkančių gražių bernų. Ir kartais pasirodo labai gerų dainų, kurios nušluoja visus. Alexander Rybak laimėjo tokiu skirtumu, kokio niekada Eurovizijos istorijoje nebuvo. Man asmeniškai baisi daina.... Bet ji įstrigo daugumai, užvežė, užkabino. Super. Pirma vieta. Bet kiek buvo patinkančio/ nepatinkančio šlamšto? O kas pernai laimėjo? Lena. Be vienos dienos pilnametė. Kokia jos grandiozinė patirtis? Gal ji kokia nereali dainininkė? Man patinka, iki šiol klausau vairuodama. Bet kokie čia lygiai? Gal Lordi yra lygis? Atsipeikėkit, įsijunkit šviesas ir dalyvaujam :] Pasaulis daug paprastesnis, jei į jį žiūri paprastai. Ieškot problemų? Pažadu - rasit :]

Eurovizija yra puikus televizinis Å¡ou, kuris vienais metais pavyksta, kitais nelabai. Tai proga Å¡aliai užsidirbti iÅ¡ turizmo, kitos Å¡alys turi progą save pasireklamuot. Visų dalyvaujančių Å¡alių vietiniai užkandėlių ir alkoholio pardavėjai turi progą pakelti  savaitgalio apyvartą. Juk reikės bent alaus žiÅ«rint Euroviziją.O kur dar čipsai ir visas kitas Å¡lamÅ¡tas. Tai tas pats kaip ir krepÅ¡inio čempionatas. Tai proga vieniems gauti pramogą, kitiems ją parduoti. Svarbu, kad abi pusės patenkintos bÅ«tų. Ir viskas.

Žodžiu, aš balsuoju už Tomą Sinickį. Jis labai realiai vertina. Jo nuomonė nebūtinai sutampa su mano, bet man ji atrodo aiški ir argumentuota. Tikėkimės, kad kitąmet tokių žmonių komisijoje bus daug daugiau :]

PS: svarbu tikslas. Ar mes norim išsiųsti geriausią ar norim išsiųsti laimėsiantį? Tai nebūtinai tas pats asmuo :]

Gero savaitgalio. Šalta, bet oras pasakiškas :]

 
Lydekai paliepus, prezidentei panorėjus
2011-02-22 09:29

Lydekai paliepus, prezidentei panorėjusAtrodo Lietuvoje absoliuti vienvaldystė. Visa valdžia viename asmenyje ir jokių diskusijų. Apmaudu.

Labai neturiu laiko ir turiu bėgti, todėl labai trumpai. Atėjo žmonės iš verslo į politiką, išeis gražiai arba negražiai ir galėsim džiaugtis aukštais prezidentės reitingais, puikiais santykiais su Lukašenka (???) ir kad visi čia aplinkui runkeliai ir visiems nerealiai gerai toliau savo nosies nematyti. Kažkodėl prisiminiau A.Valinsko istoriją apie apsižodžiavimą su prezidente. Man nepatiko metodas, bet patiko A.Valinsko argumentai paaiškinant (perfrazuoju): jei vadovė pamosikavo burtų lazdele, visi nubėgo daryti, kas liepta. Tikiuos, kad šį kartą neišdegs. Kiek pamenu, Lietuva yra parlamentinė respublika, tik praktikoj to nematyti.

Šį kartą man patiko T.Čyvo nuomonė.

Ko gero galiu palinkėti tik nepasprinkti, nes skanaus mažoka...

 
Knygų mugę prisiminus
2011-02-21 12:41

Knygų mugėBuvau. Buvau. Ne ketvirtadienį kaip žadėjau, bet dėl tam tikrų peripetijų - penktadienį. Į renginius eiti nenorėjau. Ėjau kaip į prekybos centrą - apsipirkti. Mane domino pamatyti žmones, pabūti masinėj pirkimo psichozėj ir nusipirkti konkrečias knygas. Juokinga, bet todėl ir čia ėjau su sąrašu :D Jūs būtumėt matę pardavėjų veidus, kai kilometriniame sąraše tikrinau ar jų siūloma knyga pakliūna į mano interesų grupę :D Daug naujų autorių, kurių pavardžių neatsimenu, todėl tiesiog privalėjau keikvieną kartą pasitikrinti. Tik todėl ir apsipirkau efektyviai.

Buvau pasiruošus nerealiai. Permąsčiau, jog reikia ne tik sąrašo, bet ir finansinį apribojimą užsidėti. Išleidau gan daug, bet esu labai patenkinta pirkinių sąrašu. Kai sutikau pažįstamą, dirbančią vienoje iš leidyklų, liepė eit toliau ir nenervuot, kad su konkurentų pilnais maišais einu :D Problema, kad paskutinius kelis metus palaipsniui visiškai mečiau grožinę literatūrą. Poezijos aš nemėgtu (jei nepatinka, tai nereiškia, kad manau, jog poezija yra blogai). Prozą kankinau ilgai ir labai imliai, bet ėmiau ir persivalgiau. O gal pradėjau skaityti daug techninės literatūros nuo web serverių valdymo iki Transact-SQL biblijų...Paskui su pareigom ir ateities vizijomis keitėsi knygų tematika į labiau finansinę, vadybinę pusę... Vakar dar sužinojau, kad rašau motyvacinėm temom, kas mane nuoširdžiai prajuokino. Aplinka pesimiste pravardžiuoja, o aš motyvacines žinutes siunčiu :D Jei mano mintys kažką motyvuoja geriems dalykams, tai mane džiugina. Visiems skanaus, kad tik padėtų :]

Nuklydau į lankas. Man reikia susikrauti teorinį bagažą pardavimų tema. Su pre-sales knygų sąrašo nespėjau pasiruošti ir labai norėjosi pirmiau suvokti, kas realiai yra pardavimai, o tik tada mokytis kaip jiems ruošti dirvą. Todėl apsisprendžiau eiti pamažu ir nežinodama nuo ko pradėti, ėjau tiesiai į Wikipedia. O čia tai gėris, pasirodo po straipsniu yra puikus literatūros sąrašas :] Dalis knygų originalo kalba yra brangokos, ypač kai jų nori nusipirkti iš karto kelias. Todėl pradžiai nusprendžiau pasidžiaugti lietuviškais vertimais iš knygų mugės, tokių irgi pavyko rasti už vidutiniškai 25lt kainą (originalo kalba Xbrangiau, kaip čia gavos - nežinau). Pradžioj paskaitysiu lengvai, o jau paskui bus galima atsirinkti, kas išties yra vertinga. Juk turi žinoti, ko realiai ieškai. Tai taip susiradau už ko užsikabinti, sudarant sąrašą. Dar susidariau autorių sąrašą. O tada pradėjau ieškotis, kas išleista Lietuvoje, kas neišleista, kur kokios kainos (nors žadėjau to nedaryti, bet nusprendžiau, kad šį kartą ieškosiu tik knygų, o ne PDF) ir pan. Tai iš čia ir baisusis sąrašas, kuris labai pravertė nepasiduoti imti bet ką, kad tik imti.

Kadangi turėjau draugam parnešti kelias grožinės literatūros knygas, teko pasidairyti ir po šias lentynas. Čia nustebino galimybė nusipirkti knygą brangiau nei ji kainuoja leidyklos knygyne (nepriklausomai ar elektroniame, ar paprastame). Kainos pakabintos su didžiausiais nuolaidų užrašais. Tai suprantu kaip paprasčiausią nepagarbą klientui. Mano ieškomos knygos kainos skirtumas +15lt.

Vienam stende bandė įtikinti, kad nesvarbu kokia knygą - "Imk, juk tik 10lt". Juokinga :] Dar buvo galima nusipirkti tą pačią knygą už skirtingą kainą iš skirtingų stendų. Kaip paaiškino vienas suinteresuotas asmuo - "Vieni atiduoda, kiti parduoda". Mintį užskaitau. Juokinga, kad dešinėje esančiuose stenduose buvo pigiau nei kairėje :D

Pasigedau rimtesnių knygų vaikams. Patiems mažiausiems buvo daug ir labai gražių, bet vyresniems... Vis noriu nusipirkti Haufo pasakas. Ir neaptinku niekur. Iš tikrųjų labai neieškojau, bet prie progos pasidairau. Tai atsitiktinumas nenori manęs su šia knyga suvesti :] Reikia gimtadieniui užsiprašyti. Vieną kartą užsiminiau, kad noriu Jangos, gavau tiek, kad iš kaladėlių pilį galim pasistatyt :D

Ir labiausiai mane suintrigavo žmonės. Kas atėjo pasišnekėti, kas apsipirkti, dar kiti į renginius. Vienuose stenduose pardavėjai stovi vos ne nusisukę, o kituose eina prie žmonių, treti jau kaip zombiai suvargę. Maišalynė. Kas stumdos, kas prieiti nedrįsta. Turgus. Malonu stebėti, smagu sutikti pažįstamus. Gera pamatyti naujus mėgstamų knygų leidimus.

Išties jaučiuos labai patenkinta, kad buvau, nes gavau, ko norėjau. Ateinančioms dviems savaitėms turiu, ką veikti. Esu tikra, kad užtruksiu ilgiau. Nusipirkau 7 knygas sau ir dar N kitiems. Vieną iš jų atsitiktinę apie informacinį karą, bet pavarčius labai sudomino. Tebunie tai saldi nuodėmė.

Einu pabaigti "Built from scratch", tada keliausiu prie Malcolm Gladwell vadovėlių. Kai perskaitysiu, kas bus į tema - pasidalinsiu.


 
Dulkėmis per veidą
2011-02-20 13:50

Dulkėmis per veidąDžiaugiaus, kad veikiu, darau. Reikia tik kantrybės ir viską galima pasiekti. Prieš Kalėdas rašiau dėdei laišką į Čikagą. Pasakojau mūsų planus ateinantiems metams, rimtesnius planus. Ir gavau jo atsakymą apie milžinišką nedarbą JAV. Apie tai kaip jo penkiasdešimtmetis sūnus jau daugiau nei metai negali rasti darbo. Gavom komplimentą, cituoju: "Šalia Dievo palaimos, reikia daug savosios iniciatyvos". Visiškai sutinku dėl iniciatyvos. Tik dar pridėčiau - begalinės kantrybės.

Vakar perskaičiau kelis blogus, susiskambinau su senai matyta drauge ir taip kirto per nuotaiką. Toks įspūdis, kad visas pasaulis skuodžia pirmyn beprotišku greičiu, o aš trypčioju vietoje. Jie visi lekia, o aš iš paskos kvėpuoju dulkėmis. Paskambino kita draugė, ruošiasi įkurti privatų vaikų darželį, dar kitos vyras plečia verslą į užsienį. Kai šalia matai žmones, kurie jau šiandien gali pasigirti rezultatais, labai pelnytai pasigirti, daros apmaudu. Kaip sako mano skypinė draugė - "pasijunti žemiau už slenkstį". Man labai gražiai skamba , tik posakio reikšmė skaudi. Džiaugiuos, kad žmonės daro, džiaugiuos, kad jiems sekasi. Kam gali patikti nesėkmės? Nuostabu būti veiksmo sukūry... O aš esu saugiklis. Jau ne visai, bet vis dar esu.

Trys metai buvimo saugikliu, kai nieko nekeiti tik užtikrini esamą padėtį, kai svajonės yra nukeltos ateities datai ir nieko negali veikti į šoną. Kai lauki sutarties, kai negali prisiimti jokios rizikos, nes esi saugiklis. Lengva visiems kalbėti - gali pasiruošti, gali pasimokyti, gali pailsėti. Kiek galima ruoštis? Kiek galima ilsėtis? TRYS METAI. Turiu aš ką veikti, bet tai nėra veikla, kurios noriu. Tai nėra tai, kuo noriu užsiimti, kas vežtų, kas neleistų užmigti. Gyventi iki datos, gyventi ateitim. Planuoti ir negalėti veikti... Kartais atrodo, kad balandis niekada neateis.

Studentavimo laikų kambariokė vis sakydavo - "moters dalia laukti". Pšššš, man su laukimu sudėtinga. Iki balandžio 4os liko tik 42 dienos ir šiandiena. Tik keturiasdešimt dvi dienos, labai sąlyginis tik. Išlaukiau tiek, galiu palaukti ir dar 42 dienas. Paskutinis etapas visada sunkiausias ir kaip sako Brian Tracy - svarbiausi yra paskutiniai 5 procentai, nes jei nuleisi rankas padaręs tik 95 procentus darbo - realiai būsi nieko nepadaręs.

Važiuoja protas, stengiuos nežiūrėti į kalendorių. Bet kai pagalvoju, kas dėsis paskutinėm savaitėm... Privalumas, kad tada bus veiklos paliekant dabartinius darbus. Reiks viską sutvarkyti, sudėlioti į vietas, perduoti. Dar tas amžinas nepasitikėjimo jausmas. Ar susitvarkys? Ar jie sugebės? Aišku, kad sugebės. Buvo, kas tvarkėsi iki manęs, bus ir kas susitvarkys po manęs, bet juk norisi pasijusti nepakeičiamai :]

Kantrybės. Reikia tik išlaukti. Tos trumputėlės 42 beveik pavasarinės dienos.

PS: kodėl negalėjau gimti intraverte? Juk kitų pasaulis visada atrodo lengvesnis ir paprastesnis :] Tik kas būtų, jeigu būtų, ir ar iš viso būtų - nuobodi tema :D

 
Skaudu
2011-02-16 13:07

Justinas marcinkevičius




Verkiu ir raminu save, kad tai graži diena mirti. Saulė šviečia. Balta ir vaisku. Vasario 16oji. Toks gyvenimas. Tokie mes žmonės. Tai tik labai graži diena mirti.

Ilsėkis ramybėje. Amžiną Tau atilsi, Justinai Marcinkevičiau.

 
Savaitės pabiručiai
2011-02-11 14:20

Savaitės pabiručiaiNusilaksčiau per savaitę ir galo nesimato. Tik leptelk, kad turi laisvo laiko... Ir prasideda :D

Žadėjau šiandien sau, kad iki pietų susitvarkau visus reikalus, o tada einu ilsėtis ir pradedu savaitgalį. Na, jei ne ilsėtis, tai bent nagus raudonai Valentino proga nusilakuot... Be šansų... Prisėdu trumpam ir lekiu toliau. Visą savaitę taip, todėl vis pabėga straipsnių mintys ir jie vis negimsta, nes nėra laiko sudėlioti jas į stalčiukus.

Å ią savaitę labai daug teko bÅ«ti tarp žmonių (bet ne su jais) ir matyti, kad artėja rinkimai. Ką dažniausiai girdėjau - jie eina dėl savęs. Tik dėl savęs, ko daugiau į valdžią eiti? Ä®domu, ką reiÅ¡kia eiti dėl kito? Jei darau, kam nors gerą, tai tikiuos, kad žmogų padarysiu laimingą. Nuo to ir man pasidarys gera... Vadinasi kažkaip lyg ir dėl kito dariau, bet ir dėl savęs... Tai kaip čia dabar? Klausimas, ko žmonės tikisi iÅ¡ rinkimų? Kad visi uždirbs po miljoną per metus? O ką daryti tiems, kurie jau dabar daugiau uždirba? Tiesa, jie visi vagys. Visi iki vieno... 

Smulkios dovanos stiprina draugystę. Vyras kasdien parneÅ¡a vakare po saldainį. Sako, pamaloninti nori. Liepiau nebeneÅ¡ti, nes pro duris netilpsiu :D Å iandien bus pirma diena be saldainių, bet kad visai be dovanų nebÅ«ti, nupirkau vyrui alaus. Jei ne jis man, tai bent aÅ¡ jam :] Dar gėris - gavau dovanų knygą. Sako, kad geri žmonės iÅ¡nyko. Ne tiesa. Gal tam, kad juos sutikti, reikia iÅ¡ savo kampo bent nosį iÅ¡kiÅ¡ti? Gavau dovanų iÅ¡ fantastiÅ¡kų knygų žiurkių knygą -  Bernie Marcus & Arthur Blank "Built from scratch". Ar gera knyga - nežinau, nes tik prieÅ¡ valandą gavau. Bet esu tikra, kad įdomi. Ir be to, man labai malonu, kad žmonės nepagailėjo knygos ir savo laiko, vargo el.paÅ¡tu susiraÅ¡ynėti ir pan. Ir mane labai nudžiugino. Žodžiu, teigiamos emocijos liejas per kraÅ¡tus. DĖKINGA IKI AUSŲ :] Tai nereiÅ¡kia, kad dabar visi privalo padovanoti po knygą :] Galima ir ką nors kitą :D Žodžiu, man labai gera :]

Dar viena mintis. Žmonės taÅ¡kosi dėl lietuvių kalbos raÅ¡ymo, skaitymo ir taisyklių keitimo/ nekeitimo. Senais gerais laikais, kai buvau programuotoja (tai net ir moterys sugeba... :] ) mes pastoviai kirsdavomės su sistemos architektu. AÅ¡ norėjau viską keisti, perdaryti, kad kodas taptų lengvas. Jis norėjo viską palikti kaip yra. Ir žinot, tai kad mes nuolatos dirbom kartu, išėjo į naudą sistemai, nes kiekviena mÅ«sų diskusija rasdavo sprendimą, kuris gal ne visada tikdavo abiems, bet dažniausiai buvo labai sveikas sistemai. Å iuo atveju laimėdavom ir jis (architektas), ir aÅ¡ (programuotoja). Todėl  man juokinga, kad pirkimai yra labai abstraktus dalykas. Man jis labai konkretus ir apčiuopiamas. Va, tik ką 206lt iÅ¡leidau Norfoj savaitiniam maisto apsipirkimui. Gausiu nuo vyro velnių, kad pirkau automobiliui langų plovimo skystį, nes jis nebuvo bÅ«tinas. Bet nupirkau alaus, gal pavyks užliÅ«liuot :D Nepatinka kad reikia sakyti vaizduoklis, o ne monitorius. Pamenu ankstesniam darbe buvo atvažiavęs prancÅ«zas su notebook'u, ir man teko "padaryt kažką", nes negalėjo prisijungti prie tinklo. Windows prancÅ«ziÅ¡kai... Nerealiai veža... Beveik kaip lietuviÅ¡ki, bet pastarieji visgi suprantamesni ... Keista, tiesa? Susitvarkėm, bet bÅ«tų užtrukę daug greičiau, jei bÅ«tų EN. Kita vertus nenoriu tokių žodžių bendrinėje kalboje kaip "sasyska", "daėjo" ir panaÅ¡iai. Kalba gyva, ji keičiasi. Ir kaip nesinorėtų, jos neužkonservuosi. Kita vertus, negalima ir sunaikinti. Visuomenės aÅ¡is - tradicija. Ji gali keistis (tiek visuomenė, tiek tradicija), bet turi tai daryti labai pasvertai ir atidžiai, o svarbiausia - iÅ¡ lėto, kad pasikeitimas bÅ«tų natÅ«raliai priimamas, o tam reikia laiko. Todėl, nesitaÅ¡kau Å¡iuo klausimu. Kita vertus privalau apsispręsti kaip elgtis. Tarkim raÅ¡au Warren Buffet, o juk turėčiau raÅ¡yti Varen Bafet, nes lietuvių kalboje nėra dvigubų priebalsių tam pačiam skiemenyje ir juo labiau dvigubos V (W) raidės... Todėl turėčiau nuspręsti kaip elgtis, bet paliksiu tai savaitgaliui. Dabar nebeturiu laiko.

Labai pabrango bulvės. Gerai, kad jose daug krakmolo ir jas valgom labai retai. Tiesiog rudenį pirkau po 1lt, o dabar po 2,5lt. Gal nieko baisaus... Bet vistiek maloniau, kai sumoki mažiau. PS: tik dabar supratau, kad jau seniai ne ruduo... Kažkodėl ši mintis nustebino... O juk ir Kalėdos jau buvo. Gal bus dar?

Ir dar vienas - blogų savireklamos savaitė. Turėk bėda su iniciatyvom. Pradžioj rinkausi, ką prenumeruoti. Paskui užsikasiau ir nusprendžiau - imu viską, o labai greitai laikas parodys, ko man reikia. Išties taip ir yra. Bėda, kad tai, kas man įdomu yra per dideliais keikiais, ir aš nesugebu, tiek apdoroti. Vadinasi teks mažinti arba teks išmokti skaityti ir suvokti daug greičiau. Skaityti galiu super greitai, bet va kaip su suvokimu. Minėjau, kad skaitau "Kaip gaunamas pelnas". Skaitau flegmatiškai, su malonumu. Vis aptariu su kuo nors... Kartais grįžtu ankstesnį skyrių dar kartą perskaityt. Labai gera kartais neskubėti ir tiesiog perskaityti knygą į ją gilinantis labai pamažu. Gal todėl , kad joje yra daug nepažintų dalykų? Naujovių? Žodžiu, readeri's plyšta nuo straipsnių kiekio, klausimas kaip reiks atsirinkti kokybę. Kartais pavargstu ir nieko nedarau. O tada paima viskas ir išsisprendžia. Tai netinka visoms situacijoms, bet kai kurioms tinka.

Dar labai gera, kad sugrįžo Vilhelmas Negerovė. Grįžo jau seniau, bet vis neradau kaip apie tai parašyti. O kas svarbiausia, kad jau buvau atsisakius RSS prenumeratos dėl tos pačios blogų savireklamos. Mat sumaniau susitvarkyti readerį.... Gerai, kad netyčia atradau, jog vėl gyvas. Jokių negerovių :D Tiesiog, labai patinka paskaityt. Man įdomu!!!

Savaitgali atÅ¡vęsim Valentino dieną (mes perkeliam į sekmadienį) :D Kai  su vyru darbo dienom susitinkam po valandą vakare ir po valandą ryte... Tai man visiÅ¡kai tas pats kokia proga, kad bent pamatyt kaip atrodo :D Kartais bijau, kad nepažinsiu...

Dar būtinai turiu išsiųsti visiems draugams laiškus, kad, jei dar niekam neatidavė savo 2proc paramos ir yra noro pavaišinti mano blogus, tai labai laukiu. Jei taip sugalvosit padaryti ir Jūs, būsiu labai dėkinga.

Visą savaitę už vairo. Gal pavasaris, gal dar kas, bet BMW vairuotojai pradėjo dėkoti, kad praleidžiu. Gal kitiems jie dėkodavo ir anksčiau, bet man nedėkodavo arba padėkodavo LABAI RETAI. Vairuoju SAAB... gal dėl to? Žodžiu, malonu, kad pamirksi avarinėm nuvažiuodami. Man malonu :]

Daugiau nieko nebepamenu. Gal pamiršau, gal nesvarbu buvo. Laukiu knygų mugės. Be galo. Laukiu pavasario ir einu dar pasidaryt kavos. Turiu 20 min ir tada lekiu į susitikimą. Kasgi eina į susitikimus penktadienį po pietų? Taip jau gavos, kad aš :]

PS: idėja savaitgaliui Vilniuje, vis žadam nueiti, bet nebuvom. Gal šį savaitgalį pavyks - http://technikosmuziejus.lt/muziejus/lt/ekspozicija :]

 
Ar turėti pinigų yra blogai?
2011-02-07 22:05

Ar turėti pinigų blogai?Ar kada nors prašėt savo darbdavio sumažinti algą? Ar kada nors atidavėt savo pinigus kitam žmogui? Ne litą, bet tarkim bent pusę atlyginimo? Ar kada verkėt, kad pervedė atlyginimą arba padovanojo pinigų? Ne todėl, kad per mažai, bet todėl, kad turit pinigų?

Napaleonas Hill'as sako, kad žmonės yra vargšai, nes jų idėjos yra varganos. Skaitau straipsnį apie milijonierius einančius į valdžią. Pasirodo žmonės tuo nepatenkinti. Ko milijonieriai eina į valdžią? Pasirodo, eina savo reikalų tvarkyti. O gal tegu tvarkosi savo reikalus, nes jų reikalai nevargani? Jie savo reikalams tvarkyti suka verslus, moka mokesčius, tuose versluose dirba kažkieno tėtis, mano kaimynas ir Pranuko pusbrolis... Žmonės gauna atlyginimus (tuos pačius, kurių nenori su niekuo dalintis, bet kuo greičiau nuneša nekenčiamai maximai ar pan) ir išlaiko savo šeimas arba pralošia, arba išleidžia nerealiai geriems dalykams. Ar būtų geriau, jeigu į valdžią eitų vargšai?

Pamenu tokią istoriją, kai žmonės kovojo, kad turtingų nebūtų. Nenorėčiau, kad istorija pasikartotų. Nedaug man teko ragauti jos, bet daugiau nesinori. Turtas pats savaime nėra blogis ir ne pinigai žmogų gadina. Jei žmogus turi pinigų, tai jau daug pasako apie jo organizacinius sugebėjimus. Kodėl vienas gyvena nuo algos iki algos, o kitas su ta pačia suma dar ir atostogoms turi? O gal svarbesnis klausimas, kodėl vienas dirba kitam, o kitas dirba sau? Kodėl vienas sugeba susikurti darbo vietą, o kitas ir pasamdytas vos išsilaiko? Kažkas ne taip. Netikiu stebuklais ir manau kad talentai ir sugebėjimai yra reliatyvūs dalykai. Taip, vieni lengviau mokosi kalbų, kiti lengviau - matematikos. Bet norit pasakyti, kad jei matematikai gabus žmogus kasdien skirs bent valandą kalbos mokymuisi, tai taip jos ir neišmoks? Gal neišmoks per savaitę ar dvi, bet per porą metų tikrai išmoks. Problema, kad vienas verkia, kad nesugeba, o kitas eina ir mokosi. Robertas T. Kiyosaki vienoj savo knygų sakė, kad niekada nebuvo įvertintas už tai, kas jam sekdavosi lengvai. Pasiekimai buvo padaryti srityse, kurios jam nesisekė dar nuo vaikystės. Sudėtingas vaikas, kuriam labai sunkiai sekėsi mokslai, tapo puikiu verslininku. Tuomet jei žmogus sugeba, jei stengiasi, ir jam gaunasi, ar tai yra blogai? Negi nesinori, kad miestą valdytų žmonės, kurie ne tik deleguoja tam tikras vertybes, bet ir sugeba susitvarkyti tiek su savo gyvenimu, tiek kitiems padėti jį tvarkytis (įdarbinti)?

Kaip galima leisti valdyti miestą, šalį žmogui, kuris net savo gyvenimo nesugeba susitvarkyti? Kas bus jei vargšus suleisim į seimą? Jie nustekens šalį taip, kad nebus kam ir atgaivinti. Ne piniguose yra blogis. "Mąstymas be žinių yra blogis" (nukosėjau frazę, bet niekaip negaliu rasti/ atsiminti nuo ko...). Jei man kas leistų padirbėti su turtingiausiai pasaulio žmonėmis, tai be algos sutikčiau, kad tik jie leistų prisiliesti prie savęs: kaip jie mąsto, kaip priima sprendimus, ką jie daro ir ką jie mato, kaip jiems tie patys dalykai atrodo, kuriuos aš matau. Kažkas yra ne taip, jei vienas žmogus užsidirba milijoną, kitas vos galą su galu suduria. Man turtingas atrodo daug šauniau. Jis jau sugeba. Uždirbdamas pats, jis leidžia uždirbti kitiems. Jis užkuria grandininę reakciją, kuri maitina ir miestą, ir šalį.

Ką reiškia žodžiai "rūpintis paprastais žmonėmis"? Man rūpintis reiškia, ne duoti pinigų, pamaitinti ar kitaip "paremti", bet parodyti kelią. Žmogų išmokinti užsidirbti yra geriau nei duoti pinigų. Geriausia žmogų išmokinti pačiam susivokti ir spręsti problemas, o ne pakišinėti po nosim sprendimus. Tik susivokęs pats, žmogus sugebės eiti pirmyn. Todėl ir rašomos knygos kaip susikurti tikslus ir jų siekti. Rašomos abstrakčios knygos , kad jose atpažintumėm save, savo aplinką ir situacijas. Pirmiausia reikia išsiugdyti žinių ir suvokimo sistemą savo galvoje, tuomet ir idėjos, ir sprendimai bus paprasčiau suvokiami ir atpažįstami.

PS: tik pasigirk, kad turi laisvo laiko... Nebeliko nė lašo, bet trumpam. Jau į savaitės pabaigą, jo tikrai tik daugės :]

 
Idėja einantiems į knygų mugę
2011-02-01 14:50

Knygų mugėKadangi iki balandžio mėnesio turiu laisvesnio laiko, kurį galiu panaudoti skaitymui, stengiuos išnaudoti galimybę. Minėjau, kad nežinau, ką skaityt, nes ką turėjau, tą užbaigiau. Tada prisiminiau, jog labai senai Sveiko proto kompanija rašė apie knygas. Goldratt'ą buvau perskaičius dar anksčiau ir, tiesą sakant, būtent Goldratt'as padėjo atrasti commonsense.lt blogą.

Tie, kas neskaitė B.Schafer "Kelias į finansinę laisvę" ar norėtų paskaityti panašių idėjų, tuomet verta perskaityti "Turtingiausią Babilono žmogų". Sakyčiau knygos apie ta patį, tik pirmoji su pavyzdžiais iš šiandienos, o antroji pasakos motyvais. Esmė absoliučiai ta pati: ką atsidėsi, tą ir turėsi. Nors vieną iš šių knygų verta perskaityti, o gal net ir būtina.

R.T.Kiyosakis man labai patinka. Skaičiau tik jo "Turtingas vaikas - protingas vaikas". Kadangi būdama moksleivė dažnai sėdėdavau direktorės priimamajame už savo idėjas tobulinti švietimo sistemą (PS: mokyklą baigiau puikiais pažymiais), man Roberto pažiūris į ugdymą ir vaiką labai patinka. Žinoma, požiūris į pinigus taip pat. Man gal nepriimtinas jo požiūris pasiimti kreditą ir jį mokėti iš gaunamų investicijų palūkanų. Bodo mokina, kad reikia susitaupyti ir pirkti tik tada, kai turi visą sumą. Toks požiūris man priimtinesnis. Bet tai asmeninis apsisprendimas. Svarbiausia žinoti galimybes.

Knygą "Vienuolis, kuris pardavė ferrari" irgi senai perskaičius. Ten puikus pavyzdys apie negalėjimą. Kaip žmogus šaukia - nebegaliu, bet padaro dar 10 atsispaudimų. Žodžiu, kartais smagu pamatyti, kad nepriklausomai nuo to, kad jau labai senai nebegali, varai pirmyn ir atgal neatsisuki :]

Dabar skaitau Adrian Slywotzky "Kaip gaunamas pelnas". Puiki knyga su konkrečiais, realiai egzistuojančių įmonių pavyzdžiais. Yra kompanijų, kurių veiklą puikiai žinau, bet niekada tokiu aspektų jų nenagrinėjau. Žodžiu, bent man asmeniškai knyga pilna atradimų. Pradžioj norėjau greitai skaityt, bet supratau, kad geriau iš lėto po truputį vis padiskutuojat protingoje kompanijoje. Verta Lietuvos pavyzdžių pasirinkti. Neperskaičiau - negaliu girti, bet pradžia - puiki (Ačiū, Audriau).

Aš darboholikė ir dažnai dirbu ne tik darbo, bet ir nedarbo metu. Bet ruošiuos vasario 17 dieną darbo metu nukeliauti į Vilniaus knygų mugę. Darbo metu, kad galėčiau ramiai apžiūrėti, pavartyti ir nusipirkti tas knygas, kurios mane domina. Po darbo būna siaubingai daug žmonių. Ir knygų žiurkės pasiūlė puikią minti - atsirinkti kokių knygų man norisi iš anksto. Kainų nebežiūrėsiu, nes žinau, kuo tai baigiasi. Beieškodama pigesnio varianto, galų gale knygas gaunu nemokamai, bet PDF formatu. Mano visos knygos spausdintos ant A4 lapų, dailiai sudėtos į segtuvus. Prieš savaitę nusipirkau keturias TIKRAS knygas ir taip smagu versti puslapius. Todėl kainų nežiūrėsiu, nes malonumas vartyti tikrą knygą yra per didelis.

Pradžioj noriu nusipirkti CommonSense rekomenduotą Thomas J. Stanley "Milijonieriaus mąstymas". Tada labai domintų kas nors iš Richard Branson (buvęs Virgin sąvininkas). Ir va tada prie esminio - sales & presales. Reikia rimtą sąrašą susidaryti.

Svarbiausia, kad būtų knygos ne lietuvių kalba. Kai per valandą dvi knygą perskaitai, tai net apmaudu pasidaro - per mažai malonumo. Iš tikrųjų reiktų daugiau skaityti rusų kalba. Labai su kirilica pykstuos, tai būtų puiki proga pralaušt ledus. Juk ir pavasaris ne už kalnų :]

Gero pasiskaitymo, gero pasitaškymo :]

 
«StartPrev12345678910NextEnd»

Page 1 of 12
  • aim
  • Del.ici.ous
  • DiggIt
  • Facebook
  • friendfeed
  • Google Bookmarks
  • linkedin
  • Mixx
  • MySpace
  • netvibes
  • StumbleUpon
  • tumblr
  • Twitter
  • Yahoo
  • yahoobuzz

                       Povilo blogas                      


 RSS Urbokida

 

                                    

Paieška

Naujausi komentarai

Naujausi straipsniai

Urbokida copyright




Viskas, kas čia parašyta, priklauso Urbokida.lt. Labai smagu, kad patiko ir norite cituoti.
Citavimas tai svetimos autorystės teksto pateikimas savo tekste, bet būtinai nurodant autorystę, t.y. citata turi nuorodą į šaltinį.

Jei norite perskelbti visą straipsnį, prašau jo nekeisti ir išsaugoti tekstą, nuorodas tekste, paveikslėlį, ir visa kitą taip, kaip straipsnis skelbiamas urbokida.lt portale. Būsiu dėkinga, jei informuosit, kokiam puslapyje perskelbiat straipsnius.

Bet koks kitoks straipsnių perskelbimas ar citavimas bus suprantamas kaip plagijavimas, kas yra autorinių teisių pažeidimas, už ką gręsia atsakomybė prieš visiems lygų įstatymą.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas