Ir toliau dalinuos neblėstan�iais įspūdžiais iš naujų pareigų.

Kai žiūrėdavau filmus, norėdavau sėdėti už tų ilgų didelių stalų, kur susirenka finansininkai, gamybos ir pardavimų vadovai, juodais kostiumais, išsitraukia laptopus ir labai rūs�iais veidais dalinasi informacija bei aiškinasi santykius. Tai štai atėjo ir mano eilė. Išsitraukiu savo mužutėlį NotePad‘ą (10 colių įstrižainė), sėdžiu tarp tų milžiniškų dėdžių ir pastebiu malonų dalyką, jog ko gero apie 20-30 procentų susirinkusiųjų – moterys. Reiks tiksliai kitą kartą suskai�iuoti. Čia tiesiog asmeniniai malonumai. Nemalonumai, kad nuo kovo 16-os savo noru netekau vadovo pareigų, vadinasi santykius aiškinasi su manimi. Aš nebesiaiškinu su niekuo. Kadangi naujokė – šį kartą tik šypsaus ir klausaus ausis pasta�ius. Baisoka, bet niekada kitaip ir nebuvo.

PridÄ—kim dar, kad aÅ¡ iÅ¡ absoliuÄ�iai komercinÄ—s sferos ateinu į vieÅ¡ojo sektoriaus patarnavimÄ…... Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi. Liaudies iÅ¡minty labai daug tiesos. Ir anksÄ�iau žinojau, bet dabar net skauda nuo suvokimo. Tai dirbant su vieÅ¡uoju sektoriumi, periimama ne tik biurokratija, bet ir „sÄ—slÅ«s sprendimai“.  ReikÄ—jo padaryti vakar, bet Å¡iÄ… savaitÄ™ tikrai nedarysim. Pats „geriausias“ dalykas su kuriuo reiks susitaikyti – kaip pasiekti rezultato nieko nedarant. AÅ¡ pripratus už kliento norus pasiimti pinigus, o dabar turÄ—siu iÅ¡mokti jam pasakyti, kad savo norus pasidÄ—tų ant lentynos. Nežinau, ar sistema prie manÄ™s, ar aÅ¡ prie sistemos, bet faktas – kažkas turÄ—s nusileisti. Jeigu kÄ… - kur durys žinau.

Kita vertus,  perÄ—jau dirbti Ä�ia, nes noriu iÅ¡ Ä�ia man patinkanÄ�ių žmonių perimti mÄ…stymo idÄ—jas, sugebÄ—jimus. Kai dirbau mažoj kompanijoj (apie 25 darbuotojus), atsiskaityti reikÄ—jo tik už vienÄ… skaiÄ�ių: iÅ¡laidų ir pajamų santykį. ÄŒia iÅ¡laidų ir pajamų negaliu dÄ—lioti pati. Pajamas didinti galiu, bet iÅ¡laidos nuo manÄ™s nelabai priklauso. Jau Å¡iandien daug procesų supaprastinÄ�iau, nes biurokratija apkrauti rinkodaros ir gamybos skyriai daugiau laiko kuria ataskaitas nei dirba. GalbÅ«t kažkas sužino daugiau, bet kaip naujokei, man atrodo, kad tai daugiau darbo imitavimas. IÅ¡metus „popierizmus“, atsirastų laiko tikriems pardavimams.

Tai apie kilimÄ…. AÅ¡ gyvenime nesu buvus tokiuose tarkavimuose. „MasovkÄ—s“ – bendraamžiai Vilniuj pasakytų. Kas žino, tas žino. Kas ne, gal ir nereikia žinoti. Su savo komanda stengdavaus apie blogus dalykus kalbÄ—tis asmeniÅ¡kai, o apie gerus dalykus kuo vieÅ¡iau (bent man atrodo, kad stengiaus). NorÄ—jau, kad visi sužinotų, jog kažkas pasistengÄ— ir lubas pramuÅ¡Ä—. ÄŒia kiek kitokia tvarka. Santykių aiÅ¡kinimasis vyksta vieÅ¡ai, bet tam yra ir priežastis. Tai procesai kliÅ«nantys iÅ¡ karto keliems padaliniams.  Komandose dirba žmonÄ—s iÅ¡ skirtingų padalinių. Žodžiu, darbas didelÄ—j įmonÄ—j turi savų privalumų ir trÅ«kumų.

Be galo iÅ¡siilgau moteriÅ¡kos kompanijos. Atrodo, kad niekada su jomis ir nebedirbsiu :D SÄ—dim kabinete – aÅ¡ vienintelÄ— mergina, visi vadovai hierarchijoj į viršų – vyrai. IÅ¡ kitų padalinių dirbsiu irgi tik su vyrais... labai iÅ¡siilgau moteriÅ¡kos kompanijos.  Bet dabartinÄ— komanda labai smagi, tikiuosi smagiai važiuosim ir toliau.

Dar keistas dalykas turėti daugiau nei vieną vadovą. Visų pirma išvis labai keista turėti vadovą, o per hierarchiją gaunasi du plius dar vienas išono, su kuriuo darysiu kai kuriuos komercinius projektus. Kadangi širdžiai komercija – atgaiva, negalėjau atsispirti pagundai. Kaip reiks suderinti du vadovus ant galvos vienu metu – neįsivaizduoju, bet dar ne su tokioms situacijom teko susitvarkyti :] Žiūrėsim.

Kaip jau�iuosi? Panašiai kaip visada :] Įmetė į balą, o aš plaukiu :]

PS: išvis neliko laiko. Niekam. Nei sau, nei šeimai. Norėjosi savaitgalį viską mesti ir nuvažiuot į kokį viešbutį ant jūros kranto, gurkšnot alų ir žiūrėti į bangas. Bet ko gero patingėjau važiuot alaus, todėl likau namie :]

Visiems geros savaitÄ—s :]