Ar kada nors prašėt savo darbdavio sumažinti algą? Ar kada nors atidavėt savo pinigus kitam žmogui? Ne litą, bet tarkim bent pusę atlyginimo? Ar kada verkėt, kad pervedė atlyginimą arba padovanojo pinigų? Ne todėl, kad per mažai, bet todėl, kad turit pinigų?

Napaleonas Hill'as sako, kad žmonės yra vargšai, nes jų idėjos yra varganos. Skaitau straipsnį apie milijonierius einan�ius į valdžią. Pasirodo žmonės tuo nepatenkinti. Ko milijonieriai eina į valdžią? Pasirodo, eina savo reikalų tvarkyti. O gal tegu tvarkosi savo reikalus, nes jų reikalai nevargani? Jie savo reikalams tvarkyti suka verslus, moka mokes�ius, tuose versluose dirba kažkieno tėtis, mano kaimynas ir Pranuko pusbrolis... Žmonės gauna atlyginimus (tuos pa�ius, kurių nenori su niekuo dalintis, bet kuo grei�iau nuneša neken�iamai maximai ar pan) ir išlaiko savo šeimas arba pralošia, arba išleidžia nerealiai geriems dalykams. Ar būtų geriau, jeigu į valdžią eitų vargšai?

Pamenu tokią istoriją, kai žmonės kovojo, kad turtingų nebūtų. Nenorė�iau, kad istorija pasikartotų. Nedaug man teko ragauti jos, bet daugiau nesinori. Turtas pats savaime nėra blogis ir ne pinigai žmogų gadina. Jei žmogus turi pinigų, tai jau daug pasako apie jo organizacinius sugebėjimus. Kodėl vienas gyvena nuo algos iki algos, o kitas su ta pa�ia suma dar ir atostogoms turi? O gal svarbesnis klausimas, kodėl vienas dirba kitam, o kitas dirba sau? Kodėl vienas sugeba susikurti darbo vietą, o kitas ir pasamdytas vos išsilaiko? Kažkas ne taip. Netikiu stebuklais ir manau kad talentai ir sugebėjimai yra reliatyvūs dalykai. Taip, vieni lengviau mokosi kalbų, kiti lengviau - matematikos. Bet norit pasakyti, kad jei matematikai gabus žmogus kasdien skirs bent valandą kalbos mokymuisi, tai taip jos ir neišmoks? Gal neišmoks per savaitę ar dvi, bet per porą metų tikrai išmoks. Problema, kad vienas verkia, kad nesugeba, o kitas eina ir mokosi. Robertas T. Kiyosaki vienoj savo knygų sakė, kad niekada nebuvo įvertintas už tai, kas jam sekdavosi lengvai. Pasiekimai buvo padaryti srityse, kurios jam nesisekė dar nuo vaikystės. Sudėtingas vaikas, kuriam labai sunkiai sekėsi mokslai, tapo puikiu verslininku. Tuomet jei žmogus sugeba, jei stengiasi, ir jam gaunasi, ar tai yra blogai? Negi nesinori, kad miestą valdytų žmonės, kurie ne tik deleguoja tam tikras vertybes, bet ir sugeba susitvarkyti tiek su savo gyvenimu, tiek kitiems padėti jį tvarkytis (įdarbinti)?

Kaip galima leisti valdyti miestą, šalį žmogui, kuris net savo gyvenimo nesugeba susitvarkyti? Kas bus jei vargšus suleisim į seimą? Jie nustekens šalį taip, kad nebus kam ir atgaivinti. Ne piniguose yra blogis. "Mąstymas be žinių yra blogis" (nukosėjau frazę, bet niekaip negaliu rasti/ atsiminti nuo ko...). Jei man kas leistų padirbėti su turtingiausiai pasaulio žmonėmis, tai be algos sutik�iau, kad tik jie leistų prisiliesti prie savęs: kaip jie mąsto, kaip priima sprendimus, ką jie daro ir ką jie mato, kaip jiems tie patys dalykai atrodo, kuriuos aš matau. Kažkas yra ne taip, jei vienas žmogus užsidirba milijoną, kitas vos galą su galu suduria. Man turtingas atrodo daug šauniau. Jis jau sugeba. Uždirbdamas pats, jis leidžia uždirbti kitiems. Jis užkuria grandininę reakciją, kuri maitina ir miestą, ir šalį.

Ką reiškia žodžiai "rūpintis paprastais žmonėmis"? Man rūpintis reiškia, ne duoti pinigų, pamaitinti ar kitaip "paremti", bet parodyti kelią. Žmogų išmokinti užsidirbti yra geriau nei duoti pinigų. Geriausia žmogų išmokinti pa�iam susivokti ir spręsti problemas, o ne pakišinėti po nosim sprendimus. Tik susivokęs pats, žmogus sugebės eiti pirmyn. Todėl ir rašomos knygos kaip susikurti tikslus ir jų siekti. Rašomos abstrak�ios knygos , kad jose atpažintumėm save, savo aplinką ir situacijas. Pirmiausia reikia išsiugdyti žinių ir suvokimo sistemą savo galvoje, tuomet ir idėjos, ir sprendimai bus papras�iau suvokiami ir atpažįstami.

PS: tik pasigirk, kad turi laisvo laiko... Nebeliko nė lašo, bet trumpam. Jau į savaitės pabaigą, jo tikrai tik daugės :]